2019 m. rugsėjo 1 d. Os mieste, Bjørnafjorden apskrityje, duris atvėrė nauja Lituanistinė mokyka „Rytmetys“.
Šeštadieninė mokykla įsteigta siekiant suburti Os ir aplink jį gyvenančius lietuvių tautybės vaikus, jaunimą ir jų tėvus, kuriuos vienija meilė Lietuvai ir lietuvių kalbai.
Mūsų tikslas – lituanistinis švietimas, vaikų meninių ir kultūrinių gebėjimų ugdymas, lietuviškos tapatybės išsaugojimas.
(Kviečiame ir laukiame ne tik tų, kurie jau moka lietuvių kalbą, bet ir mielai priimame vaikus, kuriems ši kalba nėra gimtoji.)
Mokykloje yra 2 lietuvių kalbos mokymo grupės:
Boružėlių grupė (mažųjų grupė), kurią lanko 3-5 metų vaikai. Šioje grupėje vaikai per žaidimus ir įvairius užsiėmimus mokosi pažinti raides, piešti, dainuoti.
Rytmečio klasė (vyresnieji mokiniai), kurią lanko 6-12 m. mokiniai. Mokiniai padalinti į 3 grupes pagal mokymosi lygį. Mokiniai turi po 2 lietuvių kalbos pamokas ir mokosi iš lietuvių k. vadovėlių, atitinkančių naujausius mokymosi planus ir standartus.
Lietuvių kalbos mokytoja Nerija Cymermonienė. 2000 m. baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, 2006 – Vilniaus pedagoginio universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijas, 2008 m. įgijo Vytauto Didžiojo universiteto komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2007 iki 2013m. dirbo Kauno jėzuitų gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja. Šiuo metu dirba mokytoja ir norvegiškoje mokykloje.
Darbelių mokytoja Julita Adomauskienė.
Sveiki, esu Nerija, keturių vaikų mama (taip taip, keturių – dviejų mergaičių ir dviejų berniukų), žmona, dukra, sesuo ir mokytoja.
Esu iš Kauno. Kaune gimiau, užaugau, baigiau Jėzuitų gimnaziją. Ir dabar kaskart sugrįžus į Kauną jaučiu, kad čia yra mano sielos namai. Po Lietuvių filologijos bakalauro studijų Vilniaus pedagoginiame universitete, Viešosios komunikacijos magistro studijų Vytauto Didžiojo universitete, vienerių metų tobulinimosi Vokietijoje grįžau į Kauno jėzuitų gimnaziją dėstyti lietuvių kalbos. Mokytojos darbas ir žurnalistika buvo mano darbas ir aistra.
Nuo vaikystės svajojau būti mokytoja, ja ir tapau. Labai tikiu tais mokytojais, kurie įsitikinę, kad reikia išmokti mylėti vaiką, ne nusileisti iki jo lygio, kaip dažnai sakoma, o pakilti iki jo. Supratau, kad geras mokytojas sugeba tikėti ne tik geriausiais, bet ir tais, kuriais netiki niekas. Manau, kad nuoširdus bendravimas ir pagarba vaikui leidžia atsiskleisti geriausioms vaiko savybėms.
Šiandien gyvenu ne Lietuvoje, prieš septynerius metus atvykau į Norvegiją, kur daug ką teko pradėti nuo nulio, bet nuo pat pradžių tvirtai žinojau, kad noriu mokyti vaikus. Kad galėčiau tai įgyvendinti, ėmiau mokytis norvegų kalbos. Kalbų mokėjimas padeda ne tik man augti, bet ir auginti savo mokinius. Laisvai kalbu keturiomis kalbomis ir tikiu, kad tai ne pabaiga. Kasdien labai daug mokausi ir dirbu, tad šiandien darau tai, kas man teikia didžiulį džiaugsmą ir saviraišką – dirbu mokytoja.
Esu laiminga, kai gatvėje mane pamatę mokiniai šaukia iš kitos gatvės pusės – juk taip svarbu mums pasisveikinti! O kiek džiaugsmo, kai tie, kurių jau nebemokau, klausia, kada „grįšiu“. Koks džiaugsmas, kad vaikas iš mokytojo gavo ne tik žinių, ugdėsi įgūdžius, bet ir patyrė meilę. Tada ir mokytojas laimingas, gyvendamas pagal dėsnį, kurį taip nesavanaudiškai suformulavo mūsų rašytojas Vaižgantas – LAIMĖS IEŠKOJAU KITIEMS,O RADAU SAU.
Kuo dar galiu būti įdomi ir naudinga mokiniams? Tuo, kad labai branginu šeimą ir mokausi saugoti kiekvieną gyvenimo akimirką ir neužbėgti laikui už akių, džiaugtis tuo, ką šiuo metu gyvenimas man dovanoja.
Kelionės, fotografija ir knygos – dar viena patirtis, pomėgiai, kurių įspūdžiais galiu pasidalyti su mokiniais – koks gražus mums sukurtas pasaulis…
Dar viena mano pašaukimo dalis – mokykla RYTMETYS. Neseniai įgyvendinau vieną didžiausių savo svajonių ir įkūriau lietuvišką šeštadieninę mokyklą vaikams. Man labai svarbu, kad vaikai ne tik kalbėtų, bet skaitytų bei rašytų lietuviškai. Labai myliu Lietuvą, tai yra viena iš meilės išraiškų savo Tėvynei. Vaikai mokosi šeštadieniais ir, nepatikėsit, kaip jie jų laukia. Tai geriausias patvirtinimas, kad darau tai, ką reikia daryti. Tas vaikų džiaugsmas man teikia jėgų daug ką suplanuoti, suorganizuoti ir parašyti. Juk mokykloje esu ir vadovė, ir mokytoja.
Gimnazijos, kurią baigiau, šūkis – AD MAJORA NATUS SUM, lietuviškai – DIDESNIEMS DALYKAMS ESU GIMĘS. Tikiu, kad mes visi atėjom į šį pasaulį su misija, gavom užduotį, ir tos užduotys yra skirtingos – vieniems didesnės, kitiems – mažesnės,bet visos jos yra nepamatuojamo savitumo. Kiekvienas sutiktas žmogus ir kiekviena galimybė yra dovana. Gyvenimas yra dovana. Dalykimės ja.
Sveiki, mano vardas Julita. Auginu dvi nuostabias dukrytes. Man labai svarbu, kad jos abi kalbėtų lietuviškai, todėl įsitraukiau į mokyklos veiklą. Taip atsirado meninės – kūrybinės dirbtuvėlės. Kiekvieno susitikimo metu kviečiu vaikus bendrauti lietuvių kalba ir tapti kūrėjais: piešti, lipdyti, lankstyti, bei savo darbais nustebinti artimuosius.
Mano tikslas – lavinti vaikų vaizduotę, ugdyti motoriką, pasitikėjimą bei atrasti naujas patirtis. Kuo didesnis mūsų būrys, tuo smagiau ir lengviau pasiekti tikslą!
